ruketa

rùketa scom. (1) Ds, Sdk, Ml žr. rukata 1: Susraukęs ir susraukęs kai rùketa Klt. Kas norės tokią rùketą vest?! Ktk. Tas rùketa ir savo marčią išdirbo, išbuvo Ut. Negražu jaunai būt tokiai rùketai Užp. Eik tu, rùketa, ar reikia, ar nereikia – vis supykęs ir supykęs Lb. Kitas namie rùketa, o žmonė̃s išejęs, regis, žmogus kaip žmogus Trgn.